- merkti
- 1 mérkti, -ia, -ė K
1. tr. pridengti akis vokais: Nors nebeprigirdi, o sunkios blakstienos amžinai merkia jo traiškanotas akis, tačiau vaiko nuo savęs snaudulį ir klausos J.Bil. Šaltis akis mérkia Sml. Nuovargis merkė jam akis J.Paukš. | Merkia sapnas jam akis (migdo jį) E.Miež. | refl.: Kai švietė veidą saulutė, jis merkėsi A.Vien. A tos akys nemérkiasis Krm. Ji merkėsi nuo saulės rš. | Vos tik pradeda merktis (migti), tuoj ir šoka per sapną iš lovos Smn.
2. refl. prk. pamažu gesti, mažėti šviesai: Žibalas baigiasi, lempa mérkas Ll. Lempa visai mérkiasi, tuoj ges Ėr. ║ netekti šviesumo, temti: Žvaigždelės merkėsi ir geso Žem. Merkias saulė, vysta gėlės S.Nėr. Rudens diena vos nušvinta, paskubom ir vėl tuoj merkias K.Bink.
3. tr., intr. R akimis duoti ženklą, nurodyti, įspėti: Ans mérkė jįjį, kad tylėtum J. Tu jam nemérk – anas ir be tavęs žino, kas reikia daryt Trgn. Ar nematei, kap vienas kitam mérkė? Mrs. Jai gali grūmot ir mérkt – ji šito reikalo nesupranta Skr. Ir anys merkė tėvui jo, kaip jis jį norėtų minti BPII231. | refl. K: Žiūriu, kad jau jie mérkias Skr.
4. (ppr. su neiginiu) tr., intr. prk. slėpti, nutylėti: Jis už apgavystę nemérkia niekam Ds. Nemérkė, o priejęs stačiai pasakė Ds. Pirmiausia maldauju daktaro, nieko nemérkiant nei slepiant, pasakyt, ar šito liga išgydoma Ml.
5. refl. prk. prastai augti, skursti, trauktis: Gerai, kad palijo, o jau žirniai buvo pradėję merkties Sdk.
◊ ãkį mérkti (kam) vilioti, gundyti: Jau ir merginom mokėjo akį merkti P.Cvir.\ merkti; apmerkti; atmerkti; numerkti; pamerkti; pramerkti; primerkti; sumerkti; užmerkti
Dictionary of the Lithuanian Language.